Forseti Ķslands sżnir kjörum eldri borgara skilning!

Forseti Ķslands,Gušni Th.Jóhannesson,sżnir kjörum eldri borgara skilning.Hann segir: Styrk samfélags mį (lķka) meta eftir žvķ hvernig börnum er sinnt,hvernig bśiš er aš öldrušum į ęvikvöldi.Žvķ mišur sżna stjórnvöld (rķkisstjórnir) kjörum aldrašra og öryrkja ekki nęgan skilning.Žrįtt fyrir góšęri en kjörum žeirra verst stöddu mešal aldrašra og öryrkja enn haldiš ķ svo mikilli spennitreyju,aš engin leiš er aš lifa mannsęmandi lķfi af žeim kjörum.Į sama tķma lifa 6000 börn į Ķslandi viš fįtęktarmörk.Žetta er til skammar fyrir velferšarrķkiš Ķsland, sem bżr viš mikiš rķkidęmi enda žótt ašeins fįir njóti žess. 

Björgvin Gušmundsson


Ekki į aš skerša tryggingalķfeyri aldrašra vegna greišslna śr lķfeyrissjóši

Eldri borgarar,sjóšfélagar ķ lķfeyrissjóšum,eiga lķfeyrinn,sem safnast hefur žar inn į langri starfsęvi fyrir žeirra tilverknaš.Ekki mį skerša lķfeyri žeirra frį almannatryggingum vegna greišslna śr lķfeyrissjóši.Žaš var įskiliš,aš lķfeyrissjóširnir yršu višbót viš almannatryggingar.Žeir įttu ekki aš valda neinni skeršingu į greišslum til eldri borgara žašan.Rķkiš stofnaši almannatryggingarnar en verkalżšsfélögin stofnušu lķfeyrissjóšina.Rķkiš getur rįšskast meš almannatryggingar en rķkiš getur ekkert rįšskast meš lķfeyrissjóšina; žeir eru eign sjóšfélaga.Ég tel žó,aš skeršingarnar séu ķ raun óheimilar.

Ég tel,aš sś skeršing į tryggingalķfeyri aldrašra sem įkvešin var af stjórnmįlamönnum gangi algerlega ķ berhögg viš žaš óskrįša samkomulag, sem gert var žegar lķfeyrissjóširnir voru stofnašir,ž.e. aš lķfeyrissjóširnir ęttu aš vera hrein višbót viš almannatryggingar.Almannatryggingar eru fyrsta stošin ķ žessu kerfi en lķfeyrissjóširnir eru önnur stošin. Sumir stjórnmįlamenn vilja breyta žessu en žaš er ekki mögulegt.Svona var žetta įkvešiš ķ upphafi og svona er žetta.Žetta er nokkurs konar sįttmįli,sem ekki er unnt aš rjśfa.

Mér er ljóst,aš hópur manna vill ķ dag leggja blessun sķna yfir skeršingu į tryggingalķfeyri žeirra sem fį greišslur śr lķfeyrissjóši. Rök žess hóps eru žau,aš žeir,sem hafi góšan lķfeyrissjóš,hįar lķfeyrissjóšsgreišslur žurfi ekki aš fį neitt frį almannatryggingum; m.ö.o. žaš į aš refsa žeim,sem hafa greitt mikiš ķ lķfeyrissjóš.En žaš gleymist ķ žessu sambandi,aš eldri borgarar,sem bśnir voru aš vera į vinnumarkaši frį 16 įra aldri, voru bśnir aš greiša til almannatrygginga allan žann tķma; fyrst greiddu žeir įrum saman sérstakt tryggingagjald,sem rann til almannatrygginga og sķšan greiddu žeir til almannatrygginga meš skattgreišslum.Žessir eldri borgarar eiga žvķ inni greišslur frį almannatryggingum.Ég tel,aš žaš sé alveg undir žeim komiš hvort žeir vilji gefa eitthvaš eftir af žeim greišslum en rķkiš getur ekki hrifsaš af žessum eldri borgurum greišslur,sem žeir eiga inni hjį almannatryggingum einungis vegna žess aš žeir greiddu ķ lķfeyrissjóš. Žaš veršur aš stöšva žetta atferli rķkisins.

Björgvin Gušmundsson


Stašan ķ mįlefnum aldrašra og öryrkja hefur lķtiš sem ekkert lagast!

Alžingi er fariš ķ sumarleyfi og kemur ekki saman fyrr en 12.september.Alžingismenn žurfa lengra sumarleyfi en ašrir landsmenn.Žaš vęri ķ lagi,ef žingmenn ynnu vel į mešan žeir vęru aš störfum.En svo er ekki.

Ég hef margoft skoraš į alžingi aš taka rögg į sig og bęta kjör aldrašra og öryrkja žaš mikiš,aš žessir ašilir gętu ekki ašeins framfleytt sér heldur lifaš meš reisn. En žvķ hefur ekki veriš ansaš.

" Leišréttingin",sem gerš var į kjörum aldrašra og öryrkja um sķšustu įramót var engin leišrétting. Žetta var hungurlśs,sem tekur ekki aš nefna.Aldrašir ķ hjónabandu og sambśš hękkušu žį um 12 žśsund krónur į mįnuši og lķfeyrir žeirra fór ķ 197 žśsund į mįnuši eftir skatt.Žaš er brandari og furšulegt aš löggjafarsamkoman skyldi bjóša öldrušum ķ hjónabandi upp į žessa hungurlśs.Einhleypir fengu örlķtiš meiri hękkun eša um 23 žśsund kr į mįnuši og hękkušu ķ 230 žśsund į mįnuši eftir skatt.Žaš er sama hvort viš tölum um 197 žśsund kr eša 230 žśsund kr.Žaš er ekki unnt aš lifa af žessu.Aldrašir og öryrkjar verša žvķ eins og įšur aš neita sér um aš fara til lęknis eša aš leysa śt lyfin sķn eša ef žeir  neita sér um žaš hvort tveggja verša žeir matarlausir sķšustu daga mįnašarins.Žetta er mannréttindabrot; brot į stjórnarskrįnni. En stjórnarherrarnir lįta sér žaš ķ léttu rśmi liggja.- Hér er veriš aš ręša um žį aldraša og öryrkja,sem eingöngu hafa tekjur frį almannatryggingum.

 

Björgvin Gušmundsson


Skeršing tryggingalķfeyris: Mįl gegn rķkinu žingfest ķ žessum mįnuši!

Mikiš hefur veriš rętt um žaš undanfarin misseri,aš skeršing į lķfeyri aldrašra hjį almannatryggingum vęri oršin svo mikil vegna greišslna śr lķfeyrissjóši,aš lķkast vęri eignaupptöku.En sķšan bįrust fréttir af žvķ skömmu eftir įramót,aš Tryggingastofnun vęri aš skerša tryggingalķfeyri aldrašra įn lagaheimldar! Falliš hafši nišur į alžingi viš breytingar į lögum um almannatryggingar aš setja inn lagaheimild  fyrir žvķ aš skerša tryggingalķfeyri aldrašra.Ķ staš žess aš flytja strax frumvarp til laga um žessa heimild eša jafnvel setja brįšabirgšalög um mįliš įkvaš velferšarrįšuneytiš og Tryggingastofnun  aš skerša lķfeyri įn lagaheimildar.Viršingarleysi žessara ašila fyrir lķfeyrisréttindum eldri borgara er slķkt,aš žeir töldu sig ekki lengur žurfa lagaheimild til žess aš rķfa lķfeyrinn af žeim.Sķšan gengur félagsmįlarįšherrann fram og segir,aš lķfeyrissjóširnir eigi aš vera fyrsta stošin ķ kerfinu(žegar rķkiš er nįnast bśiš aš "stela" lķfeyrissjóšunum" af eldri borgurum). Nei lķfeyrissjóširnur eru ekki fyrsta stošin. Almannatryggingar eru fyrsta stošin.Žaš var samžykkt viš stofnun almannatrygginga.

Nś hefur veriš įkvešiš aš stefna rķkinu vegna heimildarlausrar skeršingar tryggingalķfeyris ķ janśar og febrśar. Mįliš veršur žingfest ķ žessum mįnuši.Žaš er Flokkur fólksins,sem stefnir rķkinu.

Björgvin Gušmundsson


Alžingi samžykkir,aš mótuš verši heildstęš stefna ķ mįlefnum heilabilašra

   Alžingi hefur samžykkt žingslįlyktunartillögu Gušjóns Brjįnssonar žingmanns Samfylkingarinnar um aš mörkuš verši heildstęš stefna ķ mįlefnum heilabilašra.

Tillagan hljóšar svo:

Alžingi įlyktar aš fela heilbrigšisrįšherra aš móta stefnu ķ mįlefnum einstaklinga meš heilabilun sem feli ķ sér vitundarvakningu og fręšslu til almennings og ašstandenda, aukna įherslu į mišlęga skrįningu, markvissar rannsóknir og įtak til umönnunar fyrir ört stękkandi sjśklingahóp ķ samfélaginu.

Ķ greinargerš sagši svo m.a:.

    Heilabilun er žżšing į oršinu dementia sem notaš er ķ flestum öšrum tungumįlum en žaš er upprunniš śr latķnu og žżšir bókstaflega „minnkuš hugsun“. Heilabilun er įstand sem getur stafaš af sjśkdómi sem leggst į heilann eša skaša į heilanum og veldur žvķ aš hęfileiki til aš muna, draga įlyktanir, tjį sig og skipuleggja dvķnar jafnt og žétt. Žaš er augljóslega mikiš persónulegt įfall aš greinast meš heilabilun og enn er fįtt vitaš um raunhęfar forvarnir. Vandamįliš kemur einkum upp į efri įrum en einkenni birtast žó fyrr hjį u.ž.b. 10% sjśklinga. Žetta er heilbrigšisvandamįl meš miklar félagslegar afleišingar. Oftast nęr žróast heilabilun į löngum tķma, er lķtt įžreifanleg ķ fyrstu en veldur svo vaxandi vanda. Rannsóknir į algengi vitręnnar skeršingar og heilabilunar gefa nokkuš misvķsandi nišurstöšur en almennt er gert rįš fyrir aš um 10% žeirra sem eru 65 įrs og eldri séu meš vitręna skeršingu, lišlega helmingur žeirra sé meš eiginlega heilabilun en ašrir meš vęgari einkenni og geti annast sig sjįlfir.
    Einstaklingar meš heilabilun žurfa žvķ ķ auknum męli į žjónustu samfélagsins aš halda og į sķšustu stigum duga ekki nema dżrustu samfélagslegu śrręšin, ž.e. sólarhringsvistun į hjśkrunarheimili. Kostnašur samfélagsins er žvķ umtalsveršur og eykst meš auknum fjölda aldrašra. Beinn kostnašur vegna žessa sjśkdóms hefur ekki veriš metinn hér į landi en er talinn vera aš lįgmarki um 5 milljaršar kr. og felst hann ķ nokkrum žįttum auk óbeins kostnašar af żmsu tagi. Gert er rįš fyrir aš žrišjungur žeirra sem dveljast ķ hjśkrunarrżmum sé žar eingöngu vegna heilabilunar og afleišinga hennar. Žį liggur fyrir aš allt aš 70% aldrašra ķ hjśkrunarrżmum eru meš einhver einkenni heilabilunar. Žaš er žvķ mikils um vert aš nżta sem best öll śrręši samfélagsins sem geta gagnast einstaklingum meš heilabilun og frestaš sólarhringsvistun.
    Heilabilun er afleišing nokkurra sjśkdóma žar sem alzheimer-sjśkdómurinn er algengastur og orsakar um 60%–70% heilabilunartilfella, en ašrir sjśkdómar eru t.d. Lewy body heilabilun og ęšakölkun. Enn sem komiš er eru engar leišir til žess aš lękna žessa sjśkdóma, en mešferš vegna heilabilunar er veitt meš żmsu móti, t.d. lyfjamešferš viš undirliggjandi sjśkdómi, einnig fręšsla og umönnun einstaklinga meš heilabilun og ašstandenda žeirra sem oftast sjį um umönnun innan heimilis. Sįlfręšilegur og félagslegur stušningur er veittur įsamt sérhęfšri hjśkrun og umönnun į seinni stigum.
    Margar rannsóknir sem varša einstaklinga meš heilabilun hafa veriš geršar hér į landi. Um er aš ręša rannsóknir af margvķslegum toga: grunnrannsóknir, erfšarannsóknir, rannsóknir ķ faraldsfręši og lyfjarannsóknir en nišurstöšur śr žessum rannsóknum hafa almennt lķtil įhrif į žjónustu. Einnig hafa veriš geršar minni rannsóknir sem eru nęr daglegum vandamįlum, svo sem į tękni viš greiningu minnissjśkdóma og višhorfum ašstandenda og einnig mį nefna rannsóknir ķ umönnun. Nęr undantekningarlaust hefur veriš rįšist ķ žessar rannsóknir aš frumkvęši fagfólks og stjórnvöld hafa sjaldnast įtt hlut aš mįli. Stęrstu rannsóknirnar hafa veriš unnar fyrir atbeina sterkra einkafyrirtękja (Ķslenskrar erfšagreiningar, Hjartaverndar) og sumar hafa veriš ķ samvinnu viš vķsindamenn Hįskóla Ķslands. Nokkrar af žessum rannsóknum hafa veriš unnar ķ nafni Rannsóknarstofu Hįskóla Ķslands og Landspķtala ķ öldrunarfręšum (RHLÖ) eša ķ samvinnu viš stofuna.
    
    Skrįning einstaklinga meš heilabilun er mjög brotakennd į Ķslandi og enginn einn ašili getur į įreišanlegan hįtt tilgreint umfang heilabilunarsjśkdóma. Alzheimersamtök Evrópu (Alzheimer Europe) hafa įętlaš aš einstaklingar meš heilabilun į Ķslandi séu 3.922 talsins (2012) og byggja śtreikninga sķna į lżšfręšilegum ašstęšum. Žetta samsvarar 1,19% af heildarfjölda Ķslendinga. Hlutfall ķbśa į Ķslandi meš greinda heilabilun samkvęmt žessu er enn umtalsvert lęgra en reiknaš mešaltal Evrópusambandslanda, sem er 1,55%..

    Um sex milljónir einstaklinga ķ Evrópu eru greindir meš alzheimer-sjśkdóminn og skylda sjśkdóma į įri hverju og nżjum greiningartilvikum fjölgar stöšugt. Ef horft er til greininga og framtķšarspįr frį nįgrannalöndum, m.a. frį dönskum og breskum greiningarašilum, eru lķkindi til žess aš įriš 2040 verši heildarfjöldi einstaklinga meš heilabilun sem hlutfall af ķslensku žjóšinni komiš ķ 1,2–2,9%. Žetta hlżtur aš teljast įhyggjuefni sökum žess hve mikla umönnun žeir žurfa sem hafa langt gengna heilabilun.
    Ķsland er nś eitt örfįrra Evrópurķkja sem ekki hafa mótaš heildstęša stefnu ķ mįlefnum fólks meš heilabilun, einstaklinga meš alzheimer-sjśkdóm og ašra skylda hrörnunarsjśkdóma og eina norręna rķkiš. Nefnd innan Evrópusambandsins lagši til į įrinu 2016 aš alzheimer-sjśkdómurinn og skyldir sjśkdómar yršu skilgreindir sem forgangsverkefni ķ heilbrigšismįlum ķ Evrópu, jafnframt žvķ aš samžykkt yrši stefna sem hefši žaš aš markmiši aš bregšast viš afleišingum žessara sjśkdóma og efla rannsóknir sem leitt gętu til markvissra mešferšarlausna.
    
 
Björgvin Gušmundsson
wwww.gudmundsson.net
 
 
 
 


 


Fjįrmįlaįętlun afgreidd meš eins atkvęšis meirihluta!

Fjįrmįlaįętlun rķkisstjórnarinnar til nęstu fimm įra var samžykkt į Alžingi ķ nótt meš 32 atkvęšum gegn 31.  Žingfundi var ķtrekaš frestaš ķ gęrkvöld į mešan formenn flokka, žingflokksformenn og žingflokkar fundušu um framhald žingstarfa en žingfundi var framhaldiš klukkan hįlfeitt ķ nótt.

Ekki einn einasti žingmašur stjórnarandstöšunnar treysti sér til žess aš samžykkja fjįrmįlaįętlun rķkisstjórnarinnar.Įstęšan var sś,aš žessi įętlun gerir rįš fyrir minni framlögum aš raungildi en įšur til innviša žjóšfélagsins žrįtt fyrir góšęri.Rķkisstjórnin neitar öllum óskum um aukin framlög til heilbrigšismįla,menntamįla,samgöngumįla,velferšarmįla og annarra innviša og vķsar į fjįrmįlaįętlunina. Fjįrmįlarįš veitti umsögn um fjįrmįlįętlunina og gaf henni falleinkunn. Benedikt fjįrmįlarįšherra višurkenndi,aš įętlunin vęri gölluš en lofaši bót og betrun nęsta įr!!

Björgvin Gušmundsson

 


Almannatryggingar eru fyrsta stošin

 

 

Ķ blaši LEB,Listinni aš lifa,er vištal viš félagsmįlarįšherrann,Žorstein Vķglundsson.Žar segir hann,aš lķfeyrissjóširnir eigi aš vera fyrsta stoš tryggingakerfisins og almannatryggingar önnur stošin. Žetta er alrangt.Almannatryggingar eru fyrsta stošin,lķfeyrissjóšir önnur stošin og séreignalķfeyrissparnašur žrišja stošin.

  Žaš var įkvešiš žegar lögin um almannatryggingar voru sett 1946-1947, aš almannatryggingar yršu fyrsta stošin.Alžingi hefur ekki breytt žvķ. En žaš er ešlilegt aš rķkiš vilji breyta žessu.Félagsmįlarįšherrann vill aš lķfeyrissjóširnir verši fyrsta stošin til žess aš rķkiš geti velt greišslum til kerfisins yfir  į eldri borgara sjįlfa og lįtiš žį borga lķfeyri sinn gegnum lķfeyrissjóšina. Aš  žessu hefur veriš unniš, m.a. meš žvķ aš skerša lķfeyri almannatrygginga hjį žeim,sem fį greišslur śr lķfeyrissjóšum.Skeršingin er oršin svo mikil,aš žaš er lķkast eignaupptöku.

Į hinum Noršurlöndunum greišir rķkiš miklu stęrri hlut  ķ lķfeyri eldri borgara en hér.En samt er žaš svo,aš lķfeyrir almannatrygginga er miklu lęgri hér en lķfeyrir almannatrygginga į Noršurlöndunum.Žó rķkš sleppi meš miklu lęgri greišslur hér en į hinum Noršurlöndunum getur žaš ekki sżnt manndóm ķ žvķ aš bśa eldri borgurum jafn góš kjör og hin Noršurlöndin gera.Viš rekum lestina į sviši almannatrygginga.

Björgvin Gušmundsson

 


Getum tryggt öllum öryggi og mannsęmandi kjör

 

Eldhśsdagsumręšur fóru fram į alžingi ķ fyrrakvöld. Žęr fóru fram meš hefšbundnum hętti. Mörgum finnst žetta fyrirkomulag oršiš śrelt og aš taka ętti upp nżtt form į žessum umręšum.Aš žessu sinni žóttu tvęr ręšur bera af, samkvęmt skošunarkönnun,ž..e. ręša Loga Einarssonar formanns Samfylkingarinnar og ręša Katrķnar Jakobsdóttur,formanns VG.Hér fer į eftir kafli śr ręšu Loga:

 Viš fimm til sex įra aldurinn gerist svolķtiš ótrślega fallegt ķ žroskaferli barnsins. Žaš byrjar aš finna til samśšar meš öšrum. Žaš lęrir aš setja sig inn ķ ašstęšur annarra og finna til meš öšrum. Hver hefur ekki reynt aš stöšva grįt barns sem uppgötvar og skynjar sorglega atburšarįs ķ teiknimynd eša barnabók? En žegar viš fulloršnumst öšlumst viš hins vegar hęfileikann til aš setja hluti ķ samhengi, horfa į heildarmynd hlutanna, en lķka aš hugsa abstrakt og brynja okkur fyrir tilfinningum gagnvart einstökum atburšum. Žį grķpum viš gjarnan til žess aš réttlęta alla mögulega og ómögulega hluti śt frį heimi mešaltalsins og vķsitölunnar.

En viš lifum ekki ķ žannig heimi. Viš erum öll af holdi og blóši, fólk sem į rétt aš lifa meš reisn. Žótt almenn lķfskjör Ķslendinga hafi batnaš grķšarlega og ójöfnušur sé minni en vķšast hvar er markmišum okkar hvergi nęrri nįš. Viš veršum aš stefna aš žvķ aš skapa samfélag žar sem allir eru žįtttakendur, hver į sķnum forsendum. Ķsland er nógu rķkt land, nógu aušugt af aušlindum, til aš hęgt sé aš tryggja öllum įsęttanleg kjör. Til žess žarf ašeins aš jafna gęšunum betur og deila byršum eftir getu hvers og eins.

Viš getum aušvitaš aldrei blandaš pólitķska mixtśru sem gerir alla įnęgša og hamingjusama, komiš ķ veg fyrir sjśkdóma eša jafnvel mannlega breyskleika. En viš getum tryggt öllum öryggi og mannsęmandi kjör. Mešaltölin fletja ekki bara śt veruleikann heldur draga athygli okkar stundum frį ašstešjandi vanda. Žau geta jafnvel leitt okkur į villigötur. Nżveriš birti Menntamįlastofnun tölfręši sem sżndi aš nemendur į höfušborgarsvęšinu stęšu sig betur ķ samręmdum prófum en börn utan af landi. Draga mįtti jafnvel žį įlyktun aš börn landsbyggšarinnar vęru verri nįmsmenn og hefši lélegri kennara. Eflaust eru einhverjir skólar ķ fįmenninu verr bśnir og ķ verri fęrum. En žegar nišurstöšur eru krufnar mį sjį aš einkunnir rįšast miklu fremur af félagslegri stöšu barns en bśsetu žess. Žau börn sem bśa viš lakari félagsleg skilyrši, hafa veikara bakland, minni hvatningu, žeim gengur verr. Og til aš bregšast viš žessu vęri žvķ nęrtękast aš auka jöfnuš, laga bśsetuskilyrši, styrkja velferšarkerfiš og rįšast gegn fįtękt.

Fyrir žį sem ekki skilja eša višurkenna žį mannfyrirlitningu sem felst ķ miklum ójöfnuši er kannski allt ķ lagi aš tefla fram efnahagslegum rökum. Vegna breytinga į aldurssamsetningu žjóšarinnar žarf framleišni aš aukast ef viš eigum aš halda įfram aš bęta almenn lķfskjör. Tęknibyltingin fram undan mun kalla į vel menntaša, hugmyndarķka einstaklinga meš mikiš frumkvęši. Af žeim įstęšum einum höfum viš ekki efni į aš skilja nokkurt barn eftir. Viš žurfum aš žróa menntakerfi sem mętir ólķkum žörfum hvers og eins, byggir į styrkleikum žeirra en ekki veikleikum. Og žaš er sorglegt aš žessi rķkisstjórn setji ekki menntamįl ķ algeran forgang. Ķ žvķ felst bęši viršingarleysi og skammsżni. — .

 

 Björgvin Gušmundsson

 www.gudmundsson.net

 

 


Tannlękningar: Hvaš skuldar rķkiš öldrušum mikiš?

Eins og eldri borgarar vita hefur nišurgreišsla į tannlękningum aldrašra og öryrkja veriš mišuš viš śrelta gjaldskrį um langt skeiš.Haustiš 2016 sagši žįverandi heilbrigšisrįšherra,Kristjįn Žór Jślķusson,aš rķkiš skuldaši eldri borgurum um 800 milljónir vegna žess aš nišurgreišslur hefšu veriš rangar (of litlar).Unniš var aš endurgreišslu į žessu fjįrmagni fyrir įramót en mér vitanlega er ekki fariš aš endurgreiša enn.Spurningin er einnig sś hvaš  skuld rķkisins viš eldri borgara vegna tannlękninga er oršin hį ķ dag.

Samkvęmt reglugerš į aš  endurgreiša af tannlęknakostnaši ellilķfeyrisžega 75% af tannlęknakostnaši.En žaš veršur aš mišast viš rétta og nżja reglugerš en ekki śrelta. Undanfariš hefur veriš mišaš viš 13 įra gamla reglugerš sem stenst engan veginn.Žaš er žvķ veriš aš bjóta į eldri borgurum meš žvķ  aš lįta žį borga alltof mikiš fyrir tannlękningar og margir eldri borgarar hafa ekki efni į aš fara til tannlęknis.

 

Björgvin Gušmundsson

www.gudmundsson.net

.

 

 


Fer Sigmundur Davķš fram į nż?

 

Sigmundur Davķš Gunnlaugsson fyrrverandi formašur Framsóknarflokksins og forsętisrįšherra hefur stofnaš framfarafélag.Var fjölsótt į stofnfundi félagsins,sem haldinn var fyrir 3 dögum.Um žaš bil 250 manns sóttu fundinn.Sigmundur Davķš segist ekki vera aš stofna stjórnmįlaflokk;heldur žjóšmįlafélag,umręšuvettvang.Hann hafi ekki haft slķkan vettvang ķ Framsóknarflokknum.

 Ekki ber  mönnum saman um hver tilgangur Sigmundar er meš stofnun félagsins.Eirķkur Bergmann stjórnmįlafręšingur segir,aš stofnun félagsins sé snjallt framtak hjį Sigmundi Davķš.Hann geti lįtiš félagiš undirbśa framboš sitt til formanns i Framsóknarflokknum.Ef hann tapi slķkum formannsslag geti hann breytt framfarafélaginu i stjórnmįlaflokk.Žaš er rétt hjį Eiriki Bergmann.

Sjįlfur hefur Sigmundur Davķš minnst į žaš, aš borgarstjórnarkosningar séu nęsta vor og żmsir hafa oršaš Sigmund Daviš viš framboš žar.Hann hefur ekki tekiš undir žaš sjįlfur.En hefur žó mikinn įhuga į skipulagsmįlum ķ Reykjavķk.

 Lķklegt mį telja, aš staša Sigmundar Davķšs sé sterkari nśna mešal  Framsóknarmanna en  var į sķšasta flokksžingi. Nokkur óįnęgja hefur veriš meš forustu flokksins.Sigmundur Davķš ętti žvķ aš hafa  žokkalega möguleika į aš vinna formannskosningu, ef hann įkvešur aš bjóša sig fram.Lilja Dögg Alfrešsdóttir hefur einnig veriš nefnd sem formannsframbjóšandi.Ég į ekki von į žvķ, aš hśn bjóši sig fram gegn Sigurši Inga,sitjandi formanni. Raunar er mér einnig til efs, aš hśn mundi bjóša sig fram gegn Sigmundi Davķš.Hśn gęti hins vegar oršiš góšur samkomulagskandidat ķ staš Siguršar Inga og Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar.

Björgvin Gušmundsson

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband