Fęrsluflokkur: Bloggar

Tillaga um lögfestingu samnings Sž um réttindi fatlašs fólks

Įgśst Ólafur Įgśstsson žingmašur Samfylkingarinnar er fyrsti flutningsmašur žingsįlyktunartillögu um lögfestingu samnings Sameinušu žjóšanna um réttindi fatlašs fólks.Tillagan hljóšar svo:Alžingi įlyktar aš fela rķkisstjórninni aš undirbśa lögfestingu samnings Sameinušu žjóšanna um réttindi fatlašs fólks.

Frumvarp, sem feli ķ sér lögfestingu samningsins og ašlögun ķslenskra laga aš honum, verši lagt fram į Alžingi meš žaš aš markmiši aš samningurinn verši lögfestur eigi sķšar en 13. desember 2019.

 Ķ greinargerš segir m.a.:

    Samningur Sameinušu žjóšanna um réttindi fatlašs fólks er alžjóšasamningur sem felur ķ sér skyldur ašildarrķkja til žess aš tryggja réttindi fatlašs fólks. Ķslensk stjórnvöld undirritušu samninginn įn fyrirvara 30. mars 2007 įsamt valfrjįlsri bókun. Ķ október 2016 var samningurinn sķšan fullgiltur fyrir Ķslands hönd. 
    Allsherjaržing Sameinušu žjóšanna samžykkti įlyktun 13. desember 2006 um samning Sameinušu žjóšanna um réttindi fatlašs fólks. Samningurinn er alžjóšasamningur sem felur ķ sér skyldur ašildarrķkja til žess aš tryggja mannréttindi fatlašs fólks. 
    Segja mį aš fatlaš fólk sé fjölmennasti minnihlutahópur heims og er įętlaš aš um 650– 800 milljónir manna séu meš einhvers konar fötlun. Fatlaš fólk er hins vegar mjög margbreytilegur hópur fólks. Mikilvęgt er aš hafa žaš ķ huga žegar unniš er aš réttindamįlum fatlašs fólks. 
    Žį er mjög mikilvęgt og skylt samkvęmt samningi Sameinušu žjóšanna aš tryggja vķštękt og virkt samrįš.
 

   Markmiš samningsins eru aš „efla, verja og tryggja full og jöfn mannréttindi og grundvallarfrelsi fyrir allt fatlaš fólk til jafns viš ašra, jafnframt žvķ aš efla og vinna aš viršingu fyrir ešlislęgri mannlegri reisn žess“. 

    Mikilvęgustu skilaboš samningsins eru aš fatlašir einstaklingar eigi fullan rétt į öllum višurkenndum mannréttindum til jafns viš ašra og aš žeir eigi aš fį aš njóta sjįlfstęšs lķfs og einstaklingsfrelsis til jafns viš ašra. Til aš svo megi verša er ķ samningnum lögš sérstök įhersla į tękifęri fatlašs fólks til fullrar žįtttöku į öllum svišum mannlķfs og samfélags og spjótum beint aš venjum og sišum, stašlašri ķmynd, fordómum, skašlegri framkvęmd, einangrun og śtilokun sem tengist fötlušu fólki. 
    Samningurinn er mjög öflugt tęki ķ barįttunni fyrir fullum mannréttindum fatlašs fólks. Mikilvęgasta verkefniš er žó enn og veršur įfram aš tryggja öllu fötlušu fólki ķ verki öll žau réttindi sem męlt er fyrir um ķ samningnum. 
    Žį er ķtrekaš aš samstarf og samrįš viš fatlaš fólk, réttinda- og hagsmunasamtök žess, persónulega talsmenn og sérfręšinga ķ mįlaflokknum er naušsynlegt til žess aš hęgt sé aš gera markvissar og višeigandi breytingar og rįšstafanir ķ allri stefnumótun og įętlanagerš, reglusetningu og framkvęmd. 

Fullgilding samningsins dugir ekki. 
    Ķslensk stjórnvöld undirritušu samninginn įn fyrirvara 30. mars 2007 įsamt valkvęšum višauka viš hann. Samkvęmt ķslenskri réttarskipan felur undirritun alžjóšasamninga ķ sér aš stjórnvöld telji samningsgeršinni lokiš og aš ķslensk stjórnvöld, sem ašili samningavišręšna, geri ekki athugasemdir viš samningsnišurstöšuna aš öšru leyti en fram kemur ķ fyrirvörum viš undirritun. Undirritun samnings hefur hins vegar ekki ķ för meš sér aš ķslensk stjórnvöld séu skuldbundin til žess aš efna samninginn en ķ undirritun felst hins vegar yfirlżsing um vilja til žess. 
    Hinn 20. september 2016 var samningurinn fullgiltur fyrir Ķslands hönd ķ samręmi viš įlyktun Alžingis nr. 61/145 en fullgilding į mannréttindasamningi ķ framkvęmd hefur stušst viš 21. gr. stjórnarskrįrinnar og er leitaš eftir samžykki Alžingis fyrir slķku. Samžykkis er aflaš meš žingsįlyktun um aš Alžingi veiti rķkisstjórninni heimild til žess aš fullgilda viškomandi samning. Aš žvķ bśnu er fullgildingarskjal undirritaš og sent til ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna. Samningurinn tekur sķšan formlega gildi aš žvķ er Ķsland varšar aš lišnum įkvešnum tķma frį móttöku skjalsins. 
    Fullgilding samningsins er mikilvęgur įfangi ķ aš tryggja fötlušu fólki mannréttindi og tękifęri sem flestu ófötlušu fólki žykja sjįlfsögš. Meš fullgildingu samningsins skuldbinda ķslensk stjórnvöld sig til aš tryggja fötlušu fólki öll žau lįgmarksréttindi sem samningurinn męlir fyrir um auk žess aš gera žęr breytingar į ķslenskri löggjöf, reglum, stjórnsżsluframkvęmd og žjónustu sem naušsynlegar eru til aš tryggja aš įkvęši samningsins verši uppfyllt. 
    Žótt ķslensk stjórnvöld séu meš fullgildingu skuldbundin til aš tryggja fötlušu fólki žau réttindi sem samningurinn męlir fyrir um er sś skuldbinding ašeins samkvęmt žjóšarétti. Vegna tvķešliskenningarinnar sem lögš er til grundvallar ķ lagatślkun hér į landi žarf aš lögfesta alžjóšlega samninga ef žeir eiga aš hafa bein réttarįhrif hér į landi. Žvķ er samkvęmt ķslenskri réttarskipan ekki hęgt aš beita samningnum meš beinum hętti fyrir ķslenskum dómstólum, eins og hęgt er aš gera meš almenn lög, nema hann hafi veriš lögfestur. 
    Samkvęmt ķslenskri stjórnskipun fęr žjóšréttarsamningur ekki lagagildi nema löggjafarvaldiš grķpi til sérstakra ašgerša til višbótar viš fullgildinguna, ž.e. veiti samningnum lagagildi. Hafi samningur žannig einungis veriš fullgiltur en ķslensk lög stangast į viš einhver įkvęši hans vķkja įkvęši samningsins. Rétt er žó aš taka fram aš samkvęmt ķslenskum rétti ber dómstólum og öšrum śrskuršarašilum aš lķta til žjóšréttarlegra skuldbindinga ķslenska rķkisins viš tślkun laga. Afleišing vegna beins įreksturs laga og skuldbindinga samkvęmt fjölžjóšlegum samningi kann hins vegar aš vera sś aš ķslenska rķkiš hafi brotiš gegn žeirri žjóšréttarlegu skyldu sem stofnašist viš fullgildingu samningsins. Getur ķslenska rķkiš žį hlotiš ašfinnslur og įbendingar frį fjölžjóšlegum eftirlitsašilum sem męlt er fyrir um ķ slķkum samningum aš skuli hafa eftirlit meš žvķ hvernig ašildarrķki uppfylla žį. 
    Ķslenskur doktorsnemi ķ lögfręši viš Harvard-hįskóla, Kįri Hólmar Ragnarsson, sagši nżlega ķ Ślfljóti, tķmariti laganema viš Hįskóla Ķslands, aš nżjustu dómar Hęstaréttar bentu til žess aš dómstóllinn vęri „grķšarlega tregur“ til žess aš fjalla um félagsleg réttindi og aš staša žeirra fyrir ķslenskum dómstólum vęri veik og vernd žeirra hefši hrakaš į allra sķšustu įrum. Ķ 1. mgr. 76. gr. stjórnarskrįrinnar segir aš öllum, sem žess žurfa, skuli tryggšur ķ lögum réttur til ašstošar vegna sjśkleika, örorku, elli, atvinnuleysis, örbirgšar og sambęrilegra atvika. 
    Ķ grein sinni rekur Kįri Hólmar aš Hęstiréttur hafi ašeins einu sinni fallist į mįlsįstęšu į grundvelli įkvęšisins, en žaš var ķ hinum svonefnda Öryrkjabandalagsdómi įriš 2000. Žį komst rétturinn aš žeirri nišurstöšu aš lög frį Alžingi, sem fólu ķ sér skeršingu örorkubóta vegna tekna maka, brytu ķ bįga viš umrętt įkvęši stjórnarskrįrinnar. Kįri segir aš ķ kjölfar dómsins hafi veriš höfš uppi stór orš um aš tślkun dómstóla į įkvęšum sem varša félagsleg réttindi gęti leitt af sér stórvęgilegar breytingar į stjórnskipuninni. Sį spįdómur hafi hins vegar ekki ręst. „Žótt fjöldi mįla žar sem įkvęšinu er boriš viš hafi aukist į sķšustu įrum, žį hefur Hęstiréttur hafnaš öllum kröfunum. Ķ żmsum tilvikum hefur Hęstiréttur ekki einu sinni tekiš afstöšu til įkvęšisins, žótt žvķ sé boriš viš,“ segir hann. Hérašsdómur hefur einu sinni fallist į mįlsįstęšu į grundvelli 76. greinarinnar, įriš 2015, en ķ žeim dómi var tališ aš óheimilt hefši veriš aš synja sjón- og heyrnarskertri konu um endurgjaldslausa tįknmįlstślkun į grundvelli fjįrskorts. Slķk synjun var talin brjóta ķ bįga viš rétt konunnar til ašstošar samkvęmt 76. greininni. Dóminum var ekki įfrżjaš. 
    Kįri sagši ķ samtali viš Vķsi ķ jśnķ įriš 2017 aš ekki vęri samręmi milli dóma aš žvķ er varšaši ašferšir og męlikvarša viš mat į žvķ hvort brotiš hefši veriš gegn 76. greininni: „Nżjustu dómar Hęstaréttar benda til žess aš rétturinn sé grķšarlega tregur til žess aš fjalla efnislega um félagsleg réttindi og gefa ķ skyn aš grundvallarįlitaefni į žessu sviši, til dęmis um fjįrhęš örorkulķfeyris, falli nęr alfariš utan valdsvišs dómstóla. Žannig hefur Hęstiréttur ķ raun skipaš fjįrstjórnarvaldi löggjafans ofar stjórnskipulegum réttindum.“ 
    Žrįtt fyrir žau jįkvęšu įhrif sem fullgilding samningsins hefur haft ķ för meš sér telja flutningsmenn žessarar tillögu naušsynlegt aš ganga skrefinu lengra. Žess vegna er hér įlyktaš um lögfestingu samningsins eigi sķšar en 13. desember 2019 en žį verša 13 įr lišin frį žvķ aš hann var samžykktur į vettvangi Sameinušu žjóšanna. Samhliša lögfestingu samningsins skal ašlögun ķslenskra laga aš įkvęšum samningsins einnig lokiš žį. 
    Ķslensk stjórnvöld hafa einungis lögfest örfįa alžjóšasamninga og mį žar nefna barnasįttmįla Sameinušu žjóšanna (2013), mannréttindasįttmįla Evrópu (1994) og EES-samninginn (1993). 

Žverpólitķsk samstaša. 
    Žó nokkrir žingmenn hafa beitt sér fyrir auknu vęgi samningsins sem og ašlögun ķslenskra laga aš samningnum. Nś sķšast lagši Žórhildur Sunna Ęvarsdóttir alžingismašur fram žingsįlyktunartillögu um aš fela forseta Alžingis aš skipa sérnefnd žingmanna sem hefši žaš hlutverk aš hefja heildarendurskošun lögręšislaga, nr. 71/1997, en auk heildarendurskošunar į lögunum yrši sérstaklega litiš til įkvęša samnings Sameinušu žjóšanna um réttindi fatlašs fólks. Mikilvęgt er aš umrętt žingmįl nįi fram aš ganga. 
    Einnig ber aš geta žess aš žingsįlyktunartillaga um fullgildingu samningsins var lögš fram įriš 2016 undir forystu Kristjįns L. Möllers, en mešflutningsmenn voru śr mörgum stjórnmįlaflokkum. Velferšarnefnd undir forystu Sigrķšar Ingibjargar Ingadóttur formanns og Pįls Vals Björnssonar framsögumanns afgreiddi mįliš um fullgildinguna meš skżrslu skv. 31. gr. laga um žingsköp Alžingis. 
    Loks ber aš geta žess aš félags- og jafnréttismįlarįšherra lagši fram stefnu og framkvęmdaįętlun ķ mįlefnum fatlašs fólks fyrir įrin 2017–2021 į 146. löggjafaržingi 2016– 2017. Žar kom m.a. fram aš kynna bęri mun betur samninginn um réttindi fatlašs fólks įsamt fjölmörgum ašgeršum ķ žįgu fatlašs fólks. Samkvęmt žessari įętlun ber aš innleiša samning Sameinušu žjóšanna um réttindi fatlašs fólks ķ alla lagaumgjörš og framkvęmd en eftir stendur žó lögfestingin sjįlf sem hefur, eins og fyrr var lżst, mikla efnislega žżšingu varšandi beitingu samningsįkvęšanna og žar meš fyrir réttarstöšu og réttaröryggi fatlašs fólks meš tilliti til mannréttinda sem samningnum er ętlaš aš tryggja aš žaš njóti. 
    Flutningsmenn eru vongóšir um aš žverpólitķsk samstaša myndist um aš stķga skrefiš til fulls og aš samningurinn verši lögfestur. 

Lögfesting barnasįttmįlans sem fyrirmynd. 
    Samningur Sameinušu žjóšanna um réttindi barnsins (barnasįttmįlinn) var lögfestur įriš 2013 en fyrsti flutningsmašur žessarar tillögu lagši fram žingsįlyktunartillögu um aš lögfesta bęri barnasįttmįlann og var hśn samžykkt į Alžingi įriš 2009. Žaš var gert til aš tryggja enn betur en gert var meš fullgildingu samningsins žau réttindi sem samningurinn męlir fyrir um. 

 

Björgvin Gušmundsson
    


Sjįlfstęšisflokkur og Framsókn sviku loforš um aš leišrétta lķfeyri vegna kjaraglišnunar kreppunnnar

 

Talnakönnun gerši athugun į žvķ hver kjaraskeršing öryrkja hefši veriš į krepputķmanum vegna kjaraglišnunar.Kjaranefnd Félags eldri borgara gerši sams konar śtreikninga į kjaraskeršingu aldrašra. Samkvęmt śtreikningum Talnakönnnar hękkaši launavķsitalan um 23,5% į tķmabilinu 2009-2013,mešaltekjur öryrkja (allar tekjur,fjįrmagnstekjur meštaldar) hękkušu um 4,1% į sama tķmabili (tekjur eftir skatta).Veršbólga var į tķmabilinu 20,5%.Kaupmįttarskeršing var žvķ mjög mikil.Talnakönnun athuugaši einnig breytingu lķfeyris,veršlags og launa į tķmabilinu 2008-2013.Žį kom eftirfarandi ķ ljós:Lįgmarkslaun hękkušu į žessu tķmabili um 54,3% en lķfeyrir einheypra öryrkja hękkaši į sama tķmabili ašeins um 29%.Mismunurinn er kjaraskeršingin.(Lifeyrir sambśšarfólks hękkaši um 29,7%).Samkvęmt śtreikningum kjaranefndar FEB hękkušu lįgmarkslaun um 40% į tķmabilinu 2009-2013 en lķfeyrir einhleypra eldri borgara,sem eingöngu höfšu tekjur frį TR, hękkaši um 17% į sama tķmabili.Mismunurinn er kjaraskeršingin,kjaraglišnunin.-Į landsfundi Sjįlfstęšisflokksins 2013 var eftirfarandi samžykkt: Ellilķfeyrir sé leišréttur strax til samanburšar viš žęr hękkanir,sem oršiš hafa į lęgstu launum sķšan ķ įrsbyrjun 2009.Hér er engin tępitunga töluš.Žaš į aš leišrétta kjaraglišnunina strax.Sjįlfstęšisflokkurinn komst til valda eftir kosningar m.a. śt į žetta loforš,fékk fjįrmįlarįšherrann en sveik žetta kosningaloforš! Er ekki farinn aš efna žaš enn ķ dag. En rįšherrar hafa hękkaš eigin laun ótępilega. Framsóknarflokkurinn lofaši einnig aš leišrétta kjaraglišnunina. Flokkurinn samžykkti eftirfarandi į flokksžingi sķnu 2013: Lķfeyrir aldrašra og öryrkj verši hękkašur vegna kjaraskeršingar žeirra (og kjaraglišnunar) į krepputķmanum.Framókn sveik žetta loforš einnig.- Žessir tveir flokkar hafa rįšiš mestu um landsstjórnina frį 2013. Žeir hafa veriš samstķga ķ žvķ aš svķkja aldraša og öryrkja.Og ašild VG aš stjórn meš žeim hefur engu breytt. VG er ašili aš svikunum ķ dag!

 

Björgvin Gušmundsson

 
 
 
 

Kjarabarįtta aldrašra į krossgötum

Er ég fór į eftirlaun 2002, fór ég fljótlega aš skrifa greinar ķ dagblöšin um kjaramįl eldri borgara.Fyrsta greinin,sem ég skrifaši um žau mį,l var ķ Morgunblašinu 22.nóvember 2003.Hśn fjallaši um naušsyn žess aš hękka ellilķfeyri.Frį žeim tķma hef ég skrifaš 650 greinar um kjaramįl aldrašra og öryrkja og um žjóšfélagsmįl. 


Dropinn holar steininn 

Ég fę mikiš hrós fyrir greinar mķnar um mįlefni eldri borgara og öryrkja en stundum spyrja menn: Hefur žetta einhver įhrif? Taka rįšamenn nokkuš mark į žessum skrifum, žessari gagnrżni? Ég svara venjulega: Dropinn holar steininn. Og ég er sannfęršur um,aš rökstudd gagnrżni į slęm kjör eldri borgara og öryrkja mun hafa įhrif um sķšir.Ég var um langt skeiš formašur kjaranefndar Félags eldri borgara ķ Reykjavķk.Į žvķ tķmabili voru geršar margar įlyktanir um slęm kjör aldrašra og um žęr hękkanir į lķfeyri,sem kjaranefndin og stjórn félagsins vildi  fį.Okkur fannst stundum,aš įrangur af tillöguflutningi  okkar vęri ekki  mikill.Af žeim sökum hafa oft veriš upp hugmyndir um aš fara nżjar leišir ķ kjarabarįttunni.Hefur helst veriš rętt um mįlsókn gegn rķkinu ķ žvi sambandi, en einnig śtifundi og undirskriftasöfnun.Žį hefur einnig veriš rętt um aš eldri borgarar ęttu aš taka upp samstarf viš verkalżšshreyfinguna ķ kjarabarįttunni og fį hana til žess aš styšja kröfur eldri borgara  um bętt kjör.. 

 Langžreyttir į ašgeršarleysi stjórnvalda 

Undanfariš hefur žess greinilega oršiš vart, aš eldri borgarar og öryrkjar eru oršnir langžreyttir į ašgeršarleysi stjórnvalda.Kröfur eldri borgara um ašgeršir verša ę hįvęrari.Ašalkrafan er um mįlsókn vegna mannréttindabrota og vegna skeršingar į lķfeyri almannatrygginga hjį žeim,sem greitt hafa ķ lķfeyrissjóš.Flestir eldri borgararr telja žaš lögbrot aš skerša tryggingalķfeyri vegna greišslna śr lķfeyrissjóši.Žeir telja,aš lķfeyrissjóširnir hafi įtt aš vera hrein višbót viš almannatryggingar.

Til skamms tķma hafa eldri borgarar  lįtiš duga aš skammast ķ fjölmišlum og ķ samfélagsmišlum vegna žess aš žeir telja brotiš į sér. En fyrir skömmu varš hér breyting į. Einn eldri borgari,rśmlega įttręš kona, įkvaš aš efna til undirskriftasöfnunar nįnast ein sķns lišs.Sś undirskriftasöfnun er ķ gangi,į netinu,eingöngu rafręn.Konan hringdi til mķn eftir aš hśn las blašagrein eftir mig um ķtrekuš mannréttindabrot į eldri borgurum. Hśn var įnęgš meš greinina. En hśn vildi lķka ašgeršir,mįlsókn eša undirskriftasöfnun.žaš varš śr, aš ég veitti henni nokkra ašstoš viš aš hrinda af staš undirskriftasöfnun.Sś undirskiftasöfnun stendur nś yfir og veršur  til 8.oktober 2018.Allir,sem oršnir eru 18 įra, geta skrifaš undir. 

Engan skort į efri įrum 

Yfirskrift undirskriftasöfnunarinnar er :.ENGAN ,SKORT Į EFRI ĮRUM. Žar segir,aš elli-og örorkulķfeyrir dugi ekki fyrir framfęrslukostnaši.Knżja žurfi fram žaš mikla hękkun lķfeyris, aš aldrašir geti įtt įhyggjulaust ęvikvöld  og öryrkjar žurfi ekki aš kvķša morgundeginum. 

Žetta er sjįlfsögš krafa, žetta eru mannréttindi.Žaš er tekiš fram ķ 76.grein stjórnarskrįrinnar,aš rķkiš eigi aš veita ašstoš vegna elli og örorku, ef žarf.Vissulega žarf ašstoš,žegar lęgsti lķfeyrir dugar ekki fyrir framfęrslukotnaši.Ég tel žvķ aš stjórnvöld,alžingi og rķkisstjórn, séu aš brjóta stjórnarskrįna į öldrušum og öryrkjum. Eg tel,aš stjórnvöld séu einnig aš brjóta lög į öldrušum meš žvķ aš hękka lķfeyri ekki ķ samręmi viš launažróun eins og tilskiliš er ķ lögum.Gķfurlegar launahękkanir uršu į įrinu 2015 į sama tķma og lķfeyrir hękkaši um 3%. Žetta  var aš mķnu mati gróft brot į žessu lagaakvęši.Og žetta lagaakvęši hefur ķtrekaš veriš brotiš į öldrušum og öryrkjum

Neikvęš afstaša alžingis og rķkisstjórnar til aldrašra  hér į landi  er óskiljanleg og allt önnur en afstaša stjórnvalda į hinum Noršurlöndunum til eldri borgara.Žar er afstašan jįkvęš til aldrašra.

FEB ręšir mįlaferli 

EF til vill er kjarabarįtta eldri borgara į krossgötum ķ dag.Félag eldri borgara ķ Reykjavķk fjallar nś um žaš hvort fara eigi ķ mįl viš rķkiš vegna mikilla skeršinga į lķfeyri almannatrygginga vegna greišslna śr lķfeyrissjóši.Śt af žvķ mįli er gķfurleg óįnęgja,svo mikil aš nįlgast uppreisn.Óįnęgja vegna žess hve rķkiš heldur lęgsta  lķfeyri mikiš nišri er einnig gļfurleg.Eldri borgurum finnst oršiš tķmabęrt aš efna til ašgerša.Fyrsta ašgeršin er undirskriftasöfnunin en fleiri munu fylgja į eftir.Eldri borgarar og öryrkjar hafa nś tękifęri til žess aš sżna hvort žeir vilji standa saman til žess aš knżja fram kjarabreytingar.Vęntanlega sżna eldri borgarar styrk sinn meš žvķ flykkja sér um undirskriftasöfnunina.

 

Björgvin Gušmundsson

Mbl. 18.sept.2018

 

 


Eldri borgarar uršu fyrir vonbrigšum!

Margir eldri borgarar höfšu samband viš mig eftir aš fjįrlagafrumvarpiš var lagt fram og spuršu hvort ekki vęru verulegar kjarabętur til eldri borgara ķ frumvarpinu.Ég varš žvķ mišur aš valda žeim vonbrigšum.Ég fann ekkert nema 3,4% hękkun lķfeyris ķ lok įrsins. En žaš žżšir hękkun um rśmlega 6000 kr į mįnuši eftir skatt hjį einstaklingum eša śr 243 žśsund kr ķ 249 žśsund kr eftir skatt.Į žessi hungurlśs aš lyfta lęgst launušu eldri borgurum upp śr fįtęktargildrunni? Geta eldri borgarar,sem reiša sig į lķfeyri almannatrygginga og hafa veriš ķ vandręšum meš aš lįta enda nį saman fariš aš lifa góšu lķfi ef žeir fį 6 žśs kr, hękkun?Žetta er ekki bošlegt.Žetta er móšgun viš eldri borgara.Žessi hungurlśs skiptir engu mįli.
Er žetta framlag VG til rķkisstjórnarinnar? Ég tel,aš śtkoman fyrir aldraša hefši veriš nįkvęmlega sś sama žó Sjįlfstęšisflokkurinn hefši veriš einn i stjórn."Kjarabótin" hefši ekki getaš oršiš minni.Vinstri gręnir viršast ekki hafa markaš nein spor ķ stjórninni.Žó žeir hafi haft žį stefnu ķ kosningunum 2017 aš bęta ętti kjör aldrašra hafa žeir ekkert gert ķ žvķ efni.Enda hafa žeir ekki minnst einu orši į naušsyn žess aš bęta verulega kjör aldrašra.Žaš hefši mįtt ętla aš VG mundi vilja bęta kjör allra sem illa vęru staddir,ekki ašeins aldrašra,heldur einnig lįglaunafólks.En svo hefur ekki veriš.VG hefur lagt meiri įherslu į,aš halda launum nišri og sama gildir um lķfeyrinn.VG hefur gleymt kosningaloforšinu um bętt kjör aldrašra.

Björgvin Gušmunsson

 
 
caution-traingle
 

Rķkissjóšur sękir 4 milljarša ķ vasa öryrkja į einu įri

 

Žaš er mikiš kappsmįl hjį Framsóknarflokknum og Sjįlfstęšisflokknum aš taka upp svokallaš starfsgetumat öryrkja.VG styšur žį nś viš žaš.Starfsgetumat žżšir,aš lęknisfręšilegt ororkumat sé lagt nišur og starfsgetumat tekiš upp ķ stašinn. Ķslenskt atvinnulķf hefur ekki veriš mjög fśst til žess fram aš žessu aš taka öryrkja ķ vinnu og enn sķšur aš hafa öryrkja ķ hlutastörfum eins og žyrfti aš vera ef starfsgetumat vęri tekiš upp.Žaš mį fullyrša,aš mikil óvissa rķki um žaš hvernig ętti aš taka upp starfsgetumat,ef žaš yrši nišurstašan.Žaš tekur langan tķma aš koma slķku mati į,sennilega nokkur įr og ljóst,aš allir öryrkjar gętu ekki falliš undir žaš. Sennilega yršu žeir,sem komnir vęru yfir įkvešinn aldur aš fį aš vera įfram undir lęknisfręšilegu ,mati. Starfsgetumat hefur veriš reynt ķ Bretlandi en ekki gefist vel žar.
11.septembert samžykkti Öryrkjabandalag Ķslands įlyktun um žetta mįl.Ašalatriši hennar fer hér į eftir:
Króna į móti krónu“ skeršingin var upphaflega eins hjį bįšum hópum,öldrušun og öryrkjum. Viš setningu laganna um TR,sem tóku gildi 1. janśar 2017, var ekki rökstutt hvers vegna löggjafinn taldi mįlefnalegt og sanngjarnt aš öryrkjar fengju ekki žį réttarbót sem fólst ķ lögunum. Viš setningu laganna var ekki byggt į žvķ aš aldrašir vęru verr settir en öryrkjar né ašrar mįlefnalegar įstęšur settar fram sem réttlęttu aš skerša įfram bętur örorkulķfeyrisžega. Ķ rökstušningi viš frumvarpiš sem varš aš lögum sagši mešal annars aš ętlunin vęri aš styrkja möguleika ellilķfeyrisžega til žess aš auka tekjur sķnar. Engin rök voru fęrš fyrir žvķ aš neita örorkulķfeyrisžegum um sömu tękifęri.
Ķ žessu er fólgin mismunun. Frį 1. janśar 2017 hafa örorkulķfeyrisžegar oršiš af umtalsveršum fjįrmunum žegar litiš er til sambęrilegra hópa. Hjį mörgum žeirra getur skeršingin numiš um 60.000 kr. į mįnuši eša meira. (4 milljaršar į įri).Hér er hallaš į verulega stóran hóp en upp undir sjö žśsund einstaklingar eru skertir um „krónu į móti krónu“ vegna atvinnutekna, lķfeyrissjóšstekna eša fjįrmagnstekna.Ętla mį aš rķkissjóšur taki meš žessum hętti til sķn tęplega fjóra milljarša króna į įri śr vösum öryrkja. Stjórn ÖBĶ minnir į aš allt launafólk er skyldugt til aš borga ķ lķfeyrissjóš. Žvķ mį spyrja hvort hér sé um aš ręša beina eignaupptöku ķ mörgum tilvikum.
 
Björgvin Gušmundason

Stjórnarflokkarnir mismuna öryrkjum

VG hefur tekiš upp stefnu Framsóknar og Sjįlfstęšisflokks um aš taka upp starfsgetumat.Žaš  žżšir,aš lęknisfręšilegt ororkumat sé lagt nišur og starfsgetumat tekiš upp ķ stašinn. Ķslenskt atvinnulķf hefur ekki veriš mjög fśst til žess fram aš žessu aš taka öryrkja ķ vinnu og enn sķšur aš hafa öryrkja ķ hlutastörfum eins og žyrfti aš vera ef starfsgetumat vęri tekiš upp.Žaš mį fullyrša,aš mikil óvissa rķki um žaš hvernig ętti aš taka upp starfsgetumat,ef žaš yrši nišurstašan.Žaš tekur langan tķma aš koma slķku mati į,sennilega nokkur įr og ljóst,aš allir öryrkjar gętu ekki falliš undir žaš. Sennilega yršu žeir,sem komnir vęru yfir įkvešinn aldur aš fį aš vera įfram undir lęknisfręšilegu ,mati. Starfsgetumat hefur veriš reynt ķ Bretlandi en ekki gefist vel žar.

11.septembert samžykkti Öryrkjabandalag Ķslands įlyktun um žetta mįl.Ašalatriši hennar fer hér į eftir:
Króna į móti krónu“ skeršingin var upphaflega eins hjį bįšum hópum,öldrušun og öryrkjum. Viš setningu laganna um TR,sem tóku gildi 1. janśar 2017, var ekki rökstutt hvers vegna löggjafinn taldi mįlefnalegt og sanngjarnt aš öryrkjar fengju ekki žį réttarbót sem fólst ķ lögunum. Viš setningu laganna var ekki byggt į žvķ aš aldrašir vęru verr settir en öryrkjar né ašrar mįlefnalegar įstęšur settar fram sem réttlęttu aš skerša įfram bętur örorkulķfeyrisžega. Ķ rökstušningi viš frumvarpiš sem varš aš lögum sagši mešal annars aš ętlunin vęri aš styrkja möguleika ellilķfeyrisžega til žess aš auka tekjur sķnar. Engin rök voru fęrš fyrir žvķ aš neita örorkulķfeyrisžegum um sömu tękifęri. 
Ķ žessu er fólgin mismunun. Frį 1. janśar 2017 hafa örorkulķfeyrisžegar oršiš af umtalsveršum fjįrmunum žegar litiš er til sambęrilegra hópa. Hjį mörgum žeirra getur skeršingin numiš um 60.000 kr. į mįnuši eša meira. (4 milljaršar į įri).Hér er hallaš į verulega stóran hóp en upp undir sjö žśsund einstaklingar eru skertir um „krónu į móti krónu“ vegna atvinnutekna, lķfeyrissjóšstekna eša fjįrmagnstekna.Ętla mį aš rķkissjóšur taki meš žessum hętti til sķn tęplega fjóra milljarša króna į įri śr vösum öryrkja. Stjórn ÖBĶ minnir į aš allt launafólk er skyldugt til aš borga ķ lķfeyrissjóš. Žvķ mį spyrja hvort hér sé um aš ręša beina eignaupptöku ķ mörgum tilvikum.

 

Björgvin Gušmundsson

 
 
 
 
 

Svik rķkisstjórnar viš öryrkja stašiš i 20 mįnuši.VG ašili svika ķ 9 mįnuši

Žaš eru nś lišnir 2o mįnušir frį žvķ rķkisstjórn Framsóknar og Sjįlfstęšisflokks lofaši aš afnema krónu móti krónu skeršingu hjį öryrkjum ķ kerfi almannatrygginga.VG lofaši einnig  ķ kosningum aš afnema žessa skeršingu en ķ 9 mįnuši hefur VG veriš ašili aš žessum svikum. Rķkisstjórn Siguršar Inga įkvaš į sķšustu stundu fyrir įrslok 2016 aš hętta viš afnįm krónu moti krónu skeršingar, žar eš öryrkjar vildu ekki samžykkja starfsgetumat.Reynt var aš žvinga öryrkja til hlķšni en įn įrangurs .Um žessi umręddu įramót var žvķ lofaš, aš krónu móti krónu skeršingin yrši afnumin fljótlega.( Var afnumin fyrirstöšulaust og įn skilyrša hjį öldrušum)Žaš hefur dregist ķ 20 mįnuši aš efna loforš rķkisstjórnar Siguršar Inga og ekki fariš aš efna žaš enn!Hins vegar veifar rķkisstjórn Katrķnar nś 4 milljöršum framan ķ öryrkja.Kannski sś upphęš eigi aš vera bętur fyrir svik viš öryrkja ķ 20 mįnuši.Ekki veit ég žaš.Ekki trśi ég aš rķkisstjórnin sé aš veifa žessari upphęš til žess aš öryrkjar samžykki frekar starfsgetumat!En eitthvaš er óljóst hvaš į aš gera viš žessa 4 milljarša!

Björgvin Gušmundsson


Žorsteinn Vķglundsson: Stjórnin hefur leikiš afleik ķ kjaramįlunum!

Fyrsti žįttur Silfursins eftir sumarleyfi var ķ gęr.Rętt var um kjaramįlin.Mešal višmęlenda var Žorsteinn Vķglundsson,žingmašur Višreisnar.Hann sagši,aš rķkisstjórnin hefši leikiš mikinn afleik meš žvķ aš hlutast alltof mikiš  til um kjarmįlin vegna vęntanlegra kjarasamninga.Skilin milli stjórnmįla og kjaramįla vęru oršin óljós.Rķkisstjórnin vęri farin aš haga sér eins og hśn vęri beinn ašili aš samningunum.En svo vęri ekki.Žaš vęru verkalżšsfélögin og vinnuveitendur,sem ęttu aš semja.Drķfa forsetaframbjóšandi ķ  ASĶ var ekki alveg sammįla Žorsteini.Hśn taldi aš öll kröfugerš ķ kjarasamningum ķ dag litašist af ašgeršum stjórnvalda.Framkvęmdastjóri Eflingar Višar Žorsteinsson taldi,aš Samtök atvinnulķfsins ęttu meiri žįtt ķ žvķ en verkalżšsfélögin,aš  rķkisvaldiš vęri ķ ę meiri męli fariš aš gera sig gildandi ķ kjarasamningum.

 Verkalżšhreyfingin hefur ekki góša reynslu af afskiptum rķkisvaldsins af kjasasamningum.Segja mį,aš rķkisvaldiš hafi eyšilagt įrangurinn af sķšustu almennu kjarasamningum. Rįšstafanir rķkisstjórnar ķ skattamįlum gögnušust ekki žeim lęgst launušu;žęr voru hins vegar ķ hag hįtekjumönnum.Ašur hafši   vaxtabótakerfiš  veriš eyšilagt og barnabętur stórlega skertar.Vegna žessa hafa  umsamdar launahękkanir  ekki nżtst žeim lęgst launušu.Eins gott er,aš verklżšshreyfingin sé į varšbergi,ef rķkisvaldiš ętlar aš endurtaka sama leikinn aftur i žessu efni eins og allt bendir til.

Björgvin Gušmundsson


Rķkiš vanręknir hjśkrunarheimilin!

 

Deila heilbrigšisrįšherra viš bęjarstjórn Akureyrar um greišslu halla af hjśkrunarheimilum į Akureyri blossaši upp fyrir skömmu.Slķk deila viš hvaša annaš sveitarfélag sem er hefši getaš veriš ķ svišsljósinu.Hjśkrunarheimilin eru alls stašar rekin meš halla ; žó eru žau undirmönnuš og tilfinnanlega vantar fagmenntaš fólk į flest žeirra, einkum hjśkrunarfręšinga.Samtök fyrirtękja ķ velferšaržjónustu, SFV, hafa glķmt viš žetta vandamįl lengi og hafa įtt ķ višręšum viš sjśkratryggingar um mįliiš mest allt žetta įr.SFV segir hallann į hjśkrunarheimilinum vera 30-40%.Daggjöldin eru sem žvķ nemur of lįg.Meš hlišsjón af žessu er afgreišsla heilbrigšisrįšherra į erindi bęjarstjórnar Akureyrar meš ólķkindum. Hśn er harkalegri en afgreišsla heilbrigšisrįšherra Sjįlfstęšisflokksins į slķkum mįlum.Nśverandi heilbrigšisrįšherra,Svandķs Svavarsdfóttir, situr ķ rķkisstjórninni fyrir hönd VG,“róttęks sósialistaflokks“ og hefur sagt aš hśn beri umhyggju fyrir heilbrigšismįlum og ekki sķst hjśkrunarheimilum. En hśn synjaši samt meš einu pennastriki erindi bęjarstjórnar Akureyrar um aš fį greiddan uppsafnašan halla af rekstri hjśkrunarheimila į Akureyri.

Heilbrigšisyfirvöld ( landlęknir) hafa um langt skeiš gert athugasemdir viš žaš, aš ekki vęru nęgilega margir hjśkrunarfręšingar į hjśkrunarheimilunum.Rįšning žeirra er mikilkvęgt fjįrhagsmįl fyrir hjśkrunarheimilin.Hjśkrunarfręšingar eru dżrari en sjśkrališar og ófaglęrt ašstošarfólk,auk žess sem erfitt er aš fį hjśkrunarfręšinga til starfa, m.a. vegna neikvęšrar afstöšu stjórnvalda til kröfu žeirra um laun i samręmi viš menntun. Žegar įstandiš er eins og hér hefur veriš lżst skżtur žaš skökku viš, aš heilbrigšisrįšherra skuli hreyta žvķ ķ bęjarstjórn Akureyrar,aš rķkiš eigi ekki aš greiša halla hjśkrunarheimila į Akureyri, žar eš bęjarstjórn Akureyrar hafi įkvešiš aš greiša hallann! Žessi afgreišsla rįšherra žżšir ašeins eitt, aš Akureyrarbęr hafi fremur įtt aš lįta hjśkrunarheimilin stöšvast en aš leggja śt fyrir hallanum.Žetta kalla ég  _hundalogik“.Žessi afgreišsla rįšherra lżsir ekki mikilli umhyggju  fyrir veikum eldri borgurum,sem žurfa aš vera į hjśkrunarheimilum.Og žaš er ekki unnt ķ öšru oršinu aš gera kröfu til rįšningar į fleiri sérmenntušum starfsmönnum en ķ hinu oršinu neita aš greiša aukinn kostnaš.

Lögum samkvęmt eiga sjśkratryggingar og eldri borgarar,sem vistast į hjśkrunarheimilum aš greiša kostnaš hjśkrunarheimila. Bęjarfélögin eša sveitarfélögin eiga ekki aš greiša kostnašinn.Um leiš og eldri borgari vistast į hjśkrunarheimili eru greišslur į lķfeyri hans frį TR felldar nišur og lįtnar renna til hjśkrunarheimilisins.Ašeins örlķtil upphęš, svokallašir vasapeningar (50-60 žśsund į mįnuši) renna įfram til eldri borgarans.Žessir vasapeningar eru žó tekjutengdir, žannig, aš žeir eru felldir nišur, ef eldri borgarinn hefur örlitlar fjįrmagnstekjur.Žaš tķškast hvergi į hinum Noršurlöndunum , aš allur lķfeyririnn sé į žennan hįtt rifinn af eldri borgurum og žaš įn žess aš tala viš žį.Į hinum Noršurlöndunum fį eldri borgarar įfram sinn lķfeyri og greiša sķšan sjįlfir kostnaš hjśkrunarheimilis; žannig halda žeir reisn sinni. Ég tel,aš žannig eigi žetta aš vera hér einnig.
Hjśkrunarheimili eru mikilvęgar stofnanir.En žaš veršur aš tryggja,aš rekstur žeirra sé ķ lagi.Žęr verša aš hafa naušsynlegt fjįrmagn til žess aš unnt sé aš tryggja eldri borgurum, sem žar vistast, nęga lęknisžjónustu og nęgan fjölda hjśkrunarfręšinga og sjśkrališa.Talsveršur misbrestur hefur veriš į žvķ. Landlęknisembęttiš hefur hvaš eftir annaš žurft aš įminna hjśkrunarheimili um aš hafa nęgilega marga hjśkrunarfręšinga ķ sinni žjónustu.Lęknisžjónusta hefur einnig ķ vissum tilvikum veriš į mörkum žess aš vera nęg.Žaš er alvarlegt mįl,ef ekki eru starfandii nęgilega margir faglęršir starfsmenn į hverju hjśkrunarheimili.Stjórnvöld,heilbrigšisrįšuneyti,sjśkratryggingar hafa haldiš hjśkrunarheimilunum ķ fjįrhagslegu svelti.Žau hafa af žeim sökum veriš undirmönnuš.Žegar žaš liggur fyrir er žaš furšulegt,aš heilbrigšisrįšherra skuli hreyta ónotum ķ bęjarstjórn Akureyrar fyrir aš hafa haldiš hjśkrunarheimilum bęjarins gangandi žrįtt fyrir mikinn hallarekstur žeirra.Ešlilegra hefši veriš aš rįšherrann hefši sent bęjarstjórn Akureyrar žakkir fyrir aš halda heimilunum gangandi.

Mikill skortur er nś į hjśkrunarheimilum.Bišlisti eftir rżmi er langur,alltof langur.Žetta vandamįl hefur lengi veriš til stašar. Žegar viš Albert Gušmundsson sįtum saman ķ borgarstjórn Reykjavķkur varpaši hann fram žeirri tillögu,aš stofnašur yrši framkvęmdasjóšur til žess aš kosta byggingu nżrra hjśkrunarheimili. Hugmyndin hlaut góšar undirtektir.Hśn nįši fram aš ganga.Albert lagši til,aš lagšur yrši skattur į hvern gjaldanda til žess aš kosta žennan sjóš.Sjóšurinn byggšist upp og varš öflugur og hefur kostaš byggingu margra hjśkrunarheimila. En stjórnmįlamenn į alžingi gįtu ekki lįtiš sjóšinn ķ friši.Žeir fóru aš seilast ķ hann til annarra žarfa. .Rķkiš veršur aš endurgreiša žaš fjįrmagn sem tekiš  var žannig til annarra nota.


Björgvin Gušmundsson

Mbl. 21.įgśst 2018

www.gudmundsson.net


Mannréttindi stöšugt brotin į öldrušum

 

Ķsland er ašili aš mörgum mikilvęgum alžjóšlegum mannréttindasįttmįlum.Mikilvęgastur žeirra er mannréttindayfirlżsing Sameinuu žjóšanna.Ķ žessum sįttmįlum kemur skżrt fram, aš aldrašir og öryrkjar og  sjśkir eiga rétt į stušningi rķkisins.Óheimilt er aš fęra kjör aldrašra og öryrkja til baka vegna fjįrhagserfišleika rķkisins nema  įšur sé kannaš hvort unnt sé aš fara ašrar leišir i fjįröflun.Rķkisstjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna kannaši ekki ašrar leišir til fjįröflunr įšur en hśn įkvaš aš skerša kjör aldrašra og öryrkja 1.jślķ 2009.Žess vegna var žaš mannréttindabrot aš fara žį leiš, sem farin var.Og fram kom skömmu sķšar, aš žessi kjaraskeršing var óžörf.Ķ ljós kom,aš fjįrmagnstekjur lķfeyrisžega reyndust mun meiri en įętlaš hafši veriš og  skeršing tryggingabóta TR af žeim sökum var 4 milljöršum meiri en rķkisstjórnin hafši reiknaš meš žetta įr.. En žaš var nįlęgt žeirri upphęš og nam kjaraskeršingu aldrašra ķ fyrsta įfanga  rįšstafana rķkistjórnarinnar 1.jślķ 2009. . Sś kjaraskeršing reyndst žvķ óžörf og brot į mannréttindum.Aš vķsu hlķfši rķkisstjórnin lęgst launušu lķfeyrisžegum viš kjaraskeršingu.Žeir sem höfšu eingöngu lķfeyri frį almannatryggingum sęttu ekki kjaraskeršingu.En grunnlķfeyrir var felldur nišur og frķtekjumark  vegna atvinnutekna skert verulega. Grunnlķfeyrir hafši veriš heilagur og žess žess var afnįm hans mikil įrįs į aldraša og öryrkja.

 Félag eldri borgara ķ Reykjavķk mótmęlti haršlega žessari kjaraskeršingu eldri borgara  og benti į,aš hśn vęri mannréttindabrot.Sérstaklega mótmęlti félagiš nišurlagningu grunnlķfeyris. Ég var žį formašur kjaranefndar félagsins og nefndin įkvaš aš ganga į fund formanna allra žingflokka alžingis,formanns velferšarnefndar og menntamįlarįšherra,sem žį var Katrķn Jakobsdóttir.Ętlunin var aš reyna aš fį žingiš til žess aš skerast ķ leikinn og hnekkja kjaraskeršingunni.Og tala įtti viš einn rįšherra,valdamann frį vinstri gręnum.Ég fór į alla žessa fundi viš žrišja eša fjórša mann.Kröfur okkar voru žęr,aš kjaraskeršingin yrši afturkölluš og kjör aldrašra og öryrkja bętt,a.m.k til jafns viš launahękkanir verkafólks.Fundurinn meš Katrķnu Jakobsdóttur menntamįlarįšherra varš įrangurslaus. Hśn hafši ekki meiri  skilning į kjörum aldrašra og öryrkja žį en nś og vildi ekkert gera til žess aš bęta kjör žeirra.Sama var upp į teningnum žegar viš tölušum viš Sigrķši Ingibjörgu Ingadóttur,formann velferšarnefndar žingsins. Hśn vildi ekkert gera.Sį, sem var jįkvęšastur var Margrét Tryggvadóttir žingmašur frį Borgaraflokknum.Hśn įkvaš aš flytja frumvarp um aš afturkalla kjaraskeršingu aldrašra og öryrkja. Ólöf heitin Nordal žingmašur Sjįlfstęšisflokksins reyndist einnig mjög jįkvęš.Hśn flutti frumvarp um takmarkaša afturköllun kjaraskeršingarinnar. Ķ stuttu mįli mį segja, aš undirtektir žingflokka stjórnarandstöšunnar hafi veriš góšar en undirtektir žingflokka rķkisstjórnarinnar neikvęšar.Gunnar Bragi Sveinsson var formašur žingflokks Framsóknar.Hann tók erindi okkar mjög vel og sżndi įhuga į žvķ aš kjör aldrašra og öryrkja yršu bętt.Formašur žingflokks Sjįlfstęšisflokksins var Illugi Gunnarsson. Hann var einnig jįkvęšur og bauš mér aš koma į fund žingflokks Sjįlfstęšisflokksins, žar sem ég flutti ręšu um mįliš yfir žingflokknum.Įrangur žessara fundarhalda var sį, aš bęši Framsóknarflokkur og Sjįlfstęšisflokkur tóku upp ķ  kosningastefnuskrįr sķnar 2013 įkvęši um kjarabętur til handa öldrušum og öryrkjum.Voru žar róttękust įkvęši um aš hękka ętti lķfeyri aldrašra og öryrkja vegna kjaraskeršingar krepputķmans, ž.e. leišrétta lķfeyrinn vegna kjaraglišnunar tķmabilsins 2009-2013.Žetta lofušu flokkarnir aš framkvęma strax eftir kosningar, ef žeir nęšu völdum.Flokkarnir nįšu völdum en sviku loforšin aš mestu leyti. Kjaraglišnunin var ekki leišrétt.Grunnlķfeyrir var endurreistur en afnuminn fljótlega į nż af sömu flokkum . Frķtekjumark  vegna atvinnutekna var leišrétt aš hluta til.Mjög tilfinnanlegt er hins vegar fyrir aldraša og öryrkja,aš lķfeyrir hefur ekki veriš leišréttur vegna kjaraglišnunar krepputķmans.Ķ staš žess aš leišrétta kjaraglišnuna hefur nżrri kjaraglišnun veriš bętt viš!

 

Įriš 2015 uršu miklar hręringar ķ launamįlum.Flestir kjarasamningaer voru žį endurnżjašir og verkalżšshreyfingin setti fram kröfur um verulegar launahękkanir.Ķ mai 2015 voru samžykktir nżir kjarasamningar hjį verkafólki.Samiš var um,aš lįgmarkslaun skyldu hękka um 14,5% strax og laun hękka ķ 300 žśsund į mįnuši į 3 įrum og nį žvķ marki um įramótin 2017/2018.Mörg önnur verkalżšsfélög geršu hįa samninga.  Lęknar sömdu um 25- 40 % launahękkun.Framhaldsskólakennarar fengu 44% hękkun į 3 įrum og žannig mį įfram telja. En  aldrašir og öryrkjar fengu enga hękkun um leiš og lįgmarkslaun hękkušu um 14,5%. Lķfeyrir hękkaši um 3% ķ janśar 2015 en frekari hękkun varš ekki į lķfeyri allt įriš žrįtt fyrir allar žessar miklu hękkanir sem uršu į įrinu.Žó stendur ķ lögum,aš lķfeyrir eigi aš hękka ķ samręmi viš launažróun eša hękkun veršlagsvķsitölu.Viš žaš var ekki stašiš.Žaš hefur gerst hvaš eftir annaš, aš lķfeyrir  hękkar ekki eša mun minna en laun.Žaš er nķšst į öldrušum.

 

Björgvin.Gušmundsson,višskiptafręšingu

 

 

Tilvitnun:

Žaš hefur gerst hvaš eftir annaš,aš lķfeyrir hękkar ekki eša mun minna en laun.Nķšst į öldrušum

 

Morgunblašiš 14.įgśst 2018

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband